Mokslas - objektyviu žiniu apie gamta ir visuomene gavimas (objektyvaus žinojimo pletimas, paneiginejant ankstesnius nepakankamai objektyvius gamtos ir visuomenes modelius arba pleciant, papildant turimas objektyvias, t. y. teoriškai ir eksperimentiškai irodytas žinias),
tiriant tikrove. Mokslas yra objektyviu žiniu gavimas, bei, pasak mokslo filosofo K.Popperio, drasus buvusiu teoriju neigimas bei faktu verifikavimas (tikrinimas) bei falsifikavimas (paneigimas atskleidžiant neadekvatuma realybei). Mokslas kaip procesas apima mokslini tyrima ir aprepia visas gyvenimo sritis ir, del to, yra itin išsipletes teoriniu modeliu, objektyviu žiniu, publikaciju, mokslo instituciju bei mokslo darbuotoju atžvilgiu. Jam priskiriamas ir tyrimo rezultatu pateikimas
mokslinese publikacijose, visuotinai pripažintu objektyviu žiniu apibendrinimas, ju perdavimas, perteikimas (pvz., destant
aukštosiose ir kitose) mokyklose (pvz.,
studentams ir mokiniams). Kaip objektyvios
informacijos dalis mokslas gali buti laikomas visuma
kritiškai patikrintu maksimaliai objektyviu žiniu (faktu) apie pasauli. Mokslu, kaip nuolatiniu tyrimu procesu, siekiama gauti (kuo daugiau) objektyviu žiniu, tiksliau
pažinti ir suprasti tikrove, sugebeti prognozuoti ateiti bei panaudoti gautas objektyvias ir praktikoje produktyvias žinias technologijose. Moksline tyriamoji veikla transformuoja tai, kas yra nežinoma ir nesuprantama, i tai, kas yra suprantama ir akivaizdu. Produktyviosios mokslo žinios per technologijas itakoja žmonijos civilizacine ir kulturine evoliucijas.
