Kepenys – stambiausia virškinimo liauka bei didžiausias vidaus organas. Išoriškai susideda iš didžiausios dešiniosios (lobus dexter) kiek mažesnes kairiosios (lobus sinister), uodegines ir kvadratines skilciu. Dešinioji skiltis išsidesto po
diafragmos dešiniuoju kupolu ir neišlenda iš po šonkauliu lanko, kairioji – guli 8-10 cm kairiau
stuburo, jos šonkauliai beveik nedengia. Kairiosios skilties apatinis kraštas apciuopiamas giliai ikvepus.
Kepenys atlieka labai daug gyvybiškai svarbiu funkciju. Kaip egzogenine virškinimo liauka gamina tulži, kuria latakais išskiria i dvylikapiršte žarna; tulžis emulguoja riebalus, suaktyvina
fermenta lipaze.
I kepenis per vartu vena ateina veninis kraujas iš pilvo ertmeje esanciu virškinimo organu, pradedant stemples pilvine dalimi ir baigiant tiesiosios žarnos pradžia. Kepenyse vyksta daug ivairiu metaboliniu procesu – baltymu, riebalu, angliavandeniu ir kitu junginiu sinteze arba skaidymas, detoksikacines reakcijos – neutralizuojami endogeniniai ir egzogeniniai junginiai, pavyzdžiui, sintetinamas galutinis baltymu apykaitos produktas – šlapalas, gaminami kraujo krešumo faktoriai.
Kepenys atlieka ir kraujo telkinio funkcija – taip reguliuojamas cirkuliuojancio kraujo kiekis. Su tulžimi išskiriami hemoglobino apykaitos produktai – tulžies pigmentai. Kepenyse susikaupia tam tikros
glikogeno atsargos.