Chordiniai – gyvunu tipas. Labai didele gyvunu grupe, apimanti apie 40 tukst. rušiu. Jiems budinga dvišale kuno simetrija ir celomas. Pagrindiniai chordiniu gyvunu požymiai yra šie:

• Chorda – stangri nugarine styga, suteikianti atrama segmentuotiems liemens bei uodegos raumenims. Aukštesniesiems gyvunams aplink chorda formuojasi stuburas, sudarytas iš daugelio slanksteliu. Atsiradus stuburui, chorda išnyksta.
• Centrine nervu sistema – ja sudaro vamzdelio pavidalo darinys, esantis nugarineje puseje, virš chordos. Stuburiniu nervinis vamzdelis priekineje dalyje virto galvos smegenimis su 3 arba 5 smegenu skyriais.
• Žiaunu aparatas – žemesnieji chordiniai, o taip pat žuvu bei varliagyviu lervos turi žiauninius plyšius, pro kuriuos pašalinamas isiurbtas vanduo. Aukštesniuju gyvunu šis žiauninis aparatas modifikavosi ir virto ne tik kvepavimo, bet ir košimo aparatu. Sausumos stuburiniu gyvunu kvepavimo sistema tobulesne, jie kvepuoja plauciais, o žiauniniai plyšiai liko tik gemalo stadijose.

Chordiniai – gyvunu tipas. Labai didele gyvunu grupe, apimanti apie 40 tukst. rušiu. Jiems budinga dvišale kuno simetrija ir celomas. Pagrindiniai chordiniu gyvunu požymiai yra šie:

• Chorda – stangri nugarine styga, suteikianti atrama segmentuotiems liemens bei uodegos raumenims. Aukštesniesiems gyvunams aplink chorda formuojasi stuburas, sudarytas iš daugelio slanksteliu. Atsiradus stuburui, chorda išnyksta.
• Centrine nervu sistema – ja sudaro vamzdelio pavidalo darinys, esantis nugarineje puseje, virš chordos. Stuburiniu nervinis vamzdelis priekineje dalyje virto galvos smegenimis su 3 arba 5 smegenu skyriais.
• Žiaunu aparatas – žemesnieji chordiniai, o taip pat žuvu bei varliagyviu lervos turi žiauninius plyšius, pro kuriuos pašalinamas isiurbtas vanduo. Aukštesniuju gyvunu šis žiauninis aparatas modifikavosi ir virto ne tik kvepavimo, bet ir košimo aparatu. Sausumos stuburiniu gyvunu kvepavimo sistema tobulesne, jie kvepuoja plauciais, o žiauniniai plyšiai liko tik gemalo stadijose.