Alotròpija ( 'keistis', iš 'kitas' + 'posukis, savybe') – kai kuriu cheminiu elementu savybe priklausomai nuo slegio ir temperaturos buti keliu busenu ar formu. Pvz., sieros kristalai gali buti monoklinines ir rombines sistemos. Vienines medžiagos, kurios sudarytos iš to paties cheminio elemento, bet skiriasi sandara ir savybemis, vadinamos alotropinemis atmainomis. Pvz., deguonis (O₂, O₃); fosforas (baltasis fosforas; raudonasis fosforas); anglis (deimantas, grafitas), siera.

Alotropska modifikacija ili alotropija je pojava da se ista stvar javlja u više strukturnih oblika koji se razlikuju po fizickim i/ili kemijskim svojstvima. Alotropi su dva ili više oblika istog kemijskog elementa koja se medusobno razlikuju po nacinu medusobnog vezivanja atoma. Zbog razlicitih kemijskih veza alotropi imaju razlicita fizikalna i kemijska svojstva. Alotropija se odnosi na elementarne tvari, dok slicna polimorfija samo na spojeve.

Alotropija - paradiba, kad viens kimiskais elements veido vairakas vienkaršas vielas. Šis vienkaršas vielas atškiras ar atomu skaitu molekula vai strukturalo uzbuvi.

Alotròpija ( 'keistis', iš 'kitas' + 'posukis, savybe') – kai kuriu cheminiu elementu savybe priklausomai nuo slegio ir temperaturos buti keliu busenu ar formu. Pvz., sieros kristalai gali buti monoklinines ir rombines sistemos. Vienines medžiagos, kurios sudarytos iš to paties cheminio elemento, bet skiriasi sandara ir savybemis, vadinamos alotropinemis atmainomis. Pvz., deguonis (O₂, O₃); fosforas (baltasis fosforas; raudonasis fosforas); anglis (deimantas, grafitas), siera.

Alotropska modifikacija ili alotropija je pojava da se ista stvar javlja u više strukturnih oblika koji se razlikuju po fizickim i/ili kemijskim svojstvima. Alotropi su dva ili više oblika istog kemijskog elementa koja se medusobno razlikuju po nacinu medusobnog vezivanja atoma. Zbog razlicitih kemijskih veza alotropi imaju razlicita fizikalna i kemijska svojstva. Alotropija se odnosi na elementarne tvari, dok slicna polimorfija samo na spojeve.

Alotropija - paradiba, kad viens kimiskais elements veido vairakas vienkaršas vielas. Šis vienkaršas vielas atškiras ar atomu skaitu molekula vai strukturalo uzbuvi.