Bizantija, Bizantijos imperija (gr. Βυζαντινή Αυτοκρατορία, oficialiai Βασιλεία τῶν Ῥωμαίων) – istoriografinis terminas, naudojamas nuo XIX a. apibūdinti imperijai rytinėje Viduržemio jūros dalyje, kuri susikūrė vėlyvojoje Antikoje iš rytinės Romos imperijos dalies ir galutinai žlugo 1453 m. osmanams užėmus Konstantinopolį.

Bizantija, Bizantijas imperija un Austrumromas imperija bija pedejie nosaukumi Romas imperijai, kas bija no imperijas palicis pari viduslaikos. Tas galvaspilseta šaja laika bija Konstantinopole nevis Roma. Butiba nosaukums "Bizantija" ir nepareizs, jo paši bizantieši valsti sauca par Romas imperiju (, burtiski Romanijas imperija) un sevi par romejiem. Nosaukums "Bizantija" tika ieviests tikai 18. gadsimta. Ari turpmakie valdnieki valsti turpinaja grieku-romiešu tradicijas un ieveroja tos pašus likumus.

Bizantija, Bizantijos imperija (gr. Βυζαντινή Αυτοκρατορία, oficialiai Βασιλεία τῶν Ῥωμαίων) – istoriografinis terminas, naudojamas nuo XIX a. apibūdinti imperijai rytinėje Viduržemio jūros dalyje, kuri susikūrė vėlyvojoje Antikoje iš rytinės Romos imperijos dalies ir galutinai žlugo 1453 m. osmanams užėmus Konstantinopolį.

Bizantija, Bizantijas imperija un Austrumromas imperija bija pedejie nosaukumi Romas imperijai, kas bija no imperijas palicis pari viduslaikos. Tas galvaspilseta šaja laika bija Konstantinopole nevis Roma. Butiba nosaukums "Bizantija" ir nepareizs, jo paši bizantieši valsti sauca par Romas imperiju (, burtiski Romanijas imperija) un sevi par romejiem. Nosaukums "Bizantija" tika ieviests tikai 18. gadsimta. Ari turpmakie valdnieki valsti turpinaja grieku-romiešu tradicijas un ieveroja tos pašus likumus.