Asirija (; aramėj. אתור/ܐܬܘܪ, Aṯûr; ) – senovinis regionas Tigro ir Eufrato auštupyje. Dar žinomas kaip Šiaurės Mesopotamija. Regionas pavadintas vienos iš svarbiausių jo tautų - asirų vardu. Iš šio regiono kilo keletas garsių senovės pasaulio imperijų. Tarp jų buvo Senoji, Vidurinioji, Naujoji Asirijos karalystės, Mitanija.

Asirija je u isto vrijeme i zemljopisni i politicki pojam. U zemljopisnom smislu, rijec je o sjevernom dijelu Mezopotamije, cijim se središtem obicno oznacava trokut što ga cine Kurdsko gorje na sjeveru, rijeka Tigris na zapadu, te gornji tok rijeke Zab s istoka, koja se potom ulijeva u Tigris, cineci tako najjužniji krak toga trokuta. Unutar ovog trokuta, ili vrlo blizu njemu, smjestili su se svi važni gradovi toga kraja: Ašur, Niniva, Arbela i Kalah. Kroz povijest narodi koji su obitavali na ovom podrucju uspjeli su proširiti svoj utjecaj na citavo šire podrucje Asirije, ciji južni kraj oznacuje tocka gdje se Eufrat i Tigris najviše približuju, otprilike u visini današnjeg Bagdada. Istocnu su granicu oznacavale padine brda Zagros, sjevernu granicu Kurdsko gorje, a zapadnu Sirijska pustinja. U današnjem politickom smislu citav središnji dio Asirije nalazi se unutar Iraka, dok se šira Asirija protezala u današnju južnu Tursku i istocnu Siriju.

Asirija, u geografskom smislu, je sjeverni dio Mesopotamije. Pocetkom I mijenija p. n. e. u brdovitim predjelima srednjeg Toka Eufrata i Tigrisa formiran je grad Asur koji ce postat centar nove drzave - Asirije.

Asirija (senatne Ashur, Ashshur vai Assur) bija sena valsts Tuvajos Austrumos. Tas attistibas agrina stadija ta pletas uz dienvidiem apmeram no musdienu Irakas ziemelu robežas, aptvera Tigras upes ieleju un vairakas tas pietekas. Austrumos Asirija robežojas ar Zagrosas kalniem, bet rietumu virziena pletas Mezopotamijas (Divupes) lidzenums. Dienvidos Asirija robežojas ar Šumeru (velak Šumera Akada, pec tam Babilonija). Lielakas Asirijas pilsetas bija Ašura (musdienu Šarkata Iraka) un Ninive (musdienu Mosula).

Asirija (; aramėj. אתור/ܐܬܘܪ, Aṯûr; ) – senovinis regionas Tigro ir Eufrato auštupyje. Dar žinomas kaip Šiaurės Mesopotamija. Regionas pavadintas vienos iš svarbiausių jo tautų - asirų vardu. Iš šio regiono kilo keletas garsių senovės pasaulio imperijų. Tarp jų buvo Senoji, Vidurinioji, Naujoji Asirijos karalystės, Mitanija.

Asirija je u isto vrijeme i zemljopisni i politicki pojam. U zemljopisnom smislu, rijec je o sjevernom dijelu Mezopotamije, cijim se središtem obicno oznacava trokut što ga cine Kurdsko gorje na sjeveru, rijeka Tigris na zapadu, te gornji tok rijeke Zab s istoka, koja se potom ulijeva u Tigris, cineci tako najjužniji krak toga trokuta. Unutar ovog trokuta, ili vrlo blizu njemu, smjestili su se svi važni gradovi toga kraja: Ašur, Niniva, Arbela i Kalah. Kroz povijest narodi koji su obitavali na ovom podrucju uspjeli su proširiti svoj utjecaj na citavo šire podrucje Asirije, ciji južni kraj oznacuje tocka gdje se Eufrat i Tigris najviše približuju, otprilike u visini današnjeg Bagdada. Istocnu su granicu oznacavale padine brda Zagros, sjevernu granicu Kurdsko gorje, a zapadnu Sirijska pustinja. U današnjem politickom smislu citav središnji dio Asirije nalazi se unutar Iraka, dok se šira Asirija protezala u današnju južnu Tursku i istocnu Siriju.

Asirija, u geografskom smislu, je sjeverni dio Mesopotamije. Pocetkom I mijenija p. n. e. u brdovitim predjelima srednjeg Toka Eufrata i Tigrisa formiran je grad Asur koji ce postat centar nove drzave - Asirije.

Asirija (senatne Ashur, Ashshur vai Assur) bija sena valsts Tuvajos Austrumos. Tas attistibas agrina stadija ta pletas uz dienvidiem apmeram no musdienu Irakas ziemelu robežas, aptvera Tigras upes ieleju un vairakas tas pietekas. Austrumos Asirija robežojas ar Zagrosas kalniem, bet rietumu virziena pletas Mezopotamijas (Divupes) lidzenums. Dienvidos Asirija robežojas ar Šumeru (velak Šumera Akada, pec tam Babilonija). Lielakas Asirijas pilsetas bija Ašura (musdienu Šarkata Iraka) un Ninive (musdienu Mosula).